Kai technologijos ateina į nekilnojamojo turto rinką
Prisimenu, kaip prieš kokius penkerius metus draugas iš Klaipėdos bandė parduoti butą. Skambučiai, susitikimai, raktų perdavimai, laukimas kol potencialūs pirkėjai atvažiuos – visa tai užtrukdavo savaites. Dabar situacija pasikeitė kardinaliai. Virtualūs turai tapo ne tik madingu žodžiu, bet ir realiu įrankiu, kuris keičia žaidimo taisykles Vakarų Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.
Šiandien Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje ar Telšiuose pardavėjai ir pirkėjai vis dažniau renkasi virtualius turus kaip pirmąjį žingsnį pažįstant būstą. Ir tai nėra atsitiktinumas – technologija leidžia sutaupyti laiko, pinigų ir nervų. Bet kaip tiksliai tai veikia praktikoje? Ar verta investuoti į tokias paslaugas? Ir kokios yra realios naudos bei galimi spąstai?
Kodėl Vakarų Lietuva tampa virtualių turų pioniere
Vakarų Lietuvos nekilnojamojo turto rinka turi savo specifiką. Klaipėda, kaip uostamiesčio ir verslo centras, pritraukia daug investuotojų iš užsienio. Palanga ir Šventoji – tai kurorto zonos, kur būstą perka žmonės iš visos Lietuvos ir net kaimyninių šalių. Tokiomis aplinkybėmis virtualūs turai tampa ne prabanga, o būtinybe.
Pagalvokite patys – jei potencialus pirkėjas gyvena Vilniuje ar net Rygoje, ar jis norės važiuoti 300 kilometrų tik tam, kad pažiūrėtų butą, kuris galbūt jam visai netiks? Virtualus turas leidžia atfiltruoti nerimtus pirkėjus ir pritraukti tuos, kurie tikrai susidomėję. Nekilnojamojo turto agentai Klaipėdoje pasakoja, kad nuo virtualių turų įvedimo jų efektyvumas išaugo maždaug 40 procentų – mažiau tuščių apžiūrų, daugiau rimtų pasiūlymų.
Be to, Vakarų Lietuvoje, ypač pajūrio zonoje, daug sezoninių pirkėjų. Vasarą žmonės ieško būsto atostogoms, bet ne visi gali atvykti iš karto. Virtualus turas leidžia jiems susipažinti su objektu bet kuriuo paros metu, net vidurnaktį, kai jiems patogiausia.
Kaip sukuriamas kokybiškas virtualus turas
Ne kiekvienas virtualus turas yra vienodai naudingas. Teko matyti tokių, kur nuotraukos neryškios, kameros kampai keisti, o naršymas toks sudėtingas, kad norisi viską uždaryti po penkių sekundžių. Kokybiškas virtualus turas – tai menas ir technologija kartu.
Pirmiausia reikia profesionalios įrangos. Tai nereiškia, kad turite pirkti brangiausia kamerą rinkoje, bet 360 laipsnių kamera su gera raiška yra būtinybė. Klaipėdoje veikia kelios įmonės, kurios specializuojasi nekilnojamojo turto fotografavime ir virtualių turų kūrime – jų paslaugos kainuoja nuo 80 iki 200 eurų, priklausomai nuo objekto dydžio ir sudėtingumo.
Svarbu ne tik fotografuoti, bet ir paruošti patalpas. Tai reiškia: susitvarkyti, pašalinti asmeninių daiktų perteklių, atidaryti užuolaidas, įjungti visą apšvietimą. Vienas agentas iš Palangos pasakojo, kad jie net samdo profesionalius interjero stilistus prieš fotografuodami brangius objektus. Rezultatas? Butai parduodami 20-30 procentų greičiau.
Techniškai virtualus turas turėtų turėti aiškią navigaciją – mygtukus perėjimui iš vieno kambario į kitą, žemėlapį su pažymėtomis vietomis, galimybę matyti grindų planą. Kai kurios pažangesnės platformos leidžia net įterpti informacinius taškus – paspaudus ant jų, galima sužinoti apie konkrečią detalę, pavyzdžiui, langų tipą ar grindų dangą.
Praktinės naudos, apie kurias retai kas kalba
Virtualūs turai duoda naudos, kuri ne iš karto akivaizdi. Pavyzdžiui, jie leidžia pirkėjams grįžti prie objekto tiek kartų, kiek reikia. Gal pastebėjote, kad po realios apžiūros dažnai pamiršti svarbias detales? Su virtualiu turu galite grįžti vakarais, pasitarti su šeima, dar kartą įvertinti erdvę.
Dar viena nauda – galimybė parodyti objektą keliems žmonėms vienu metu. Jei šeima priima sprendimą kartu, bet ne visi nariai gali atvykti į apžiūrą, virtualus turas išsprendžia problemą. Tėvai Klaipėdoje, vaikai Vilniuje – visi gali žiūrėti tuo pačiu metu ir aptarti per vaizdo skambutį.
Pardavėjams tai reiškia mažiau trikdymų. Nebereikia kas kartą tvarkyti buto, kai ateina potencialūs pirkėjai. Vienas vyras iš Šiaulių pasakojo, kad kai pardavinėjo butą gyvenant jame, virtualus turas sumažino fizinių apžiūrų skaičių nuo 15 iki 4 – ateidavo tik tie, kurie tikrai rimtai svarstė pirkti.
Kaina ir investicijos: ar verta?
Dažniausias klausimas, kurį girdžiu: ar verta mokėti už virtualų turą? Atsakymas priklauso nuo objekto ir situacijos. Jei parduodate vienakambarį butą Telšiuose už 30 tūkstančių eurų, galbūt pakaks gerų nuotraukų. Bet jei kalbame apie namą Palangoje už 200 tūkstančių ar butą Klaipėdos centre už 100 tūkstančių – virtualus turas tampa konkurenciniu pranašumu.
Statistika rodo, kad skelbimai su virtualiais turais gauna 40-60 procentų daugiau peržiūrų nei tie, kuriuose tik nuotraukos. Be to, objektai parduodami vidutiniškai 30 procentų greičiau. Jei greitesnis pardavimas sutaupo jums mėnesio būsto išlaikymo kaštus (komunaliniai, paskolos palūkanos, mokesčiai), tai gali būti 200-500 eurų. Virtualaus turo kaina – 100-200 eurų. Matematika paprasta.
Yra ir nemokamų ar pigesnių variantų. Kai kurios nekilnojamojo turto agentūros siūlo virtualius turus kaip dalį savo paslaugų paketo. Taip pat egzistuoja mobilios aplikacijos, leidžiančios sukurti paprastą virtualų turą patiems, naudojant tik išmanųjį telefoną. Kokybė, žinoma, bus žemesnė, bet tam tikriems objektams gali pakakti.
Technologiniai iššūkiai ir kaip juos įveikti
Ne viskas yra rožėmis klotas. Virtualūs turai turi savo iššūkių. Pirmasis – internetinis greitis. Jei potencialus pirkėjas turi lėtą interneto ryšį, virtualus turas gali krautis amžinai arba būti neaiškus. Todėl svarbu optimizuoti failus – geresnės platformos automatiškai prisitaiko prie ryšio greičio.
Antrasis iššūkis – technologinis raštingumas. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi patogiai naudodami tokias technologijas. Teko girdėti istorijų, kai potencialūs pirkėjai tiesiog nesugebėjo atidaryti virtualaus turo arba nesuprato, kaip juo naudotis. Čia svarbu pateikti aiškias instrukcijas ir turėti alternatyvų – pavyzdžiui, vaizdo įrašą, kuris rodo tą patį objektą.
Trečiasis dalykas – realybės iškraipymas. Kai kurie fotografai per daug „pagražina” erdvę – naudoja plačiakampius objektyvus, kurie kambarius daro didesniais nei jie yra tikrovėje, arba per daug redaguoja spalvas ir šviesą. Tai gali sukelti nusivylimą, kai pirkėjas atvyksta į realią apžiūrą. Mano patarimas: būkite sąžiningi. Geriau parodyti tikrą situaciją ir pritraukti tinkamus pirkėjus, nei sukurti iliuziją ir vėliau susidurti su pretenzijomis.
Kaip pirkėjai naudoja virtualius turus savo naudai
Jei esate pirkėjas, virtualūs turai – tai jūsų ginklas. Galite peržiūrėti dešimtis objektų per vieną vakarą, nesijudindami iš namų. Tai ypač naudinga, jei ieškote būsto kitame mieste ar net šalyje.
Štai keletas patarimų, kaip maksimaliai išnaudoti virtualius turus:
Pirma, žiūrėkite kelis kartus. Pirmą kartą tiesiog vaikščiokite po erdvę, antrą – atkreipkite dėmesį į detales: langų būklę, grindų dangą, sienų paviršių. Trečią kartą bandykite įsivaizduoti savo baldus toje erdvėje.
Antra, naudokite grindų planą kartu su virtualiu turu. Tai padės geriau suprasti proporcijas ir erdvės išdėstymą. Kai kurie turai leidžia matuoti atstumus – naudokite šią funkciją, kad įsitikintumėte, ar jūsų baldai tilps.
Trečia, atkreipkite dėmesį į tai, ko nematote. Jei virtualus turas neparodė vonios kambario ar balkono, klauskite kodėl. Galbūt ten yra problemų, kurias pardavėjas nori paslėpti.
Ketvirta, pasidalinkite su šeima ir draugais. Kartais kiti pastebi dalykus, kurių mes nepastebime. Mano draugė taip išvengė pirkti butą, kuriame virtuvė buvo neįtikėtinai nepatogi – tai pastebėjo jos mama, žiūrėdama virtualų turą.
Ateities tendencijos: kas laukia toliau
Virtualūs turai – tai tik pradžia. Jau dabar Vakarų Lietuvoje kai kurios pažangesnės agentūros eksperimentuoja su papildyta realybe (AR) ir virtualia realybe (VR). Įsivaizduokite, kad užsidėję VR akinius galite „vaikščioti” po butą Palangoje, būdami Vilniuje. Arba naudodami AR aplikaciją telefone galite pamatyti, kaip jūsų baldai atrodytų toje erdvėje.
Dar viena įdomi tendencija – interaktyvūs virtualūs turai su gidu. Tai veikia kaip vaizdo skambutis – nekilnojamojo turto agentas realiu laiku veda jus po objektą, naudodamas savo telefoną ar kamerą, ir atsako į klausimus. Tai ypač populiaru tarp užsienio pirkėjų, kurie domisi Klaipėdos ar Palangos nekilnojamuoju turtu.
Dirbtinis intelektas taip pat žengia į šią sritį. Jau yra platformų, kurios gali automatiškai sukurti virtualų turą iš paprastų nuotraukų, be brangios 360 laipsnių kameros. Kokybė dar nėra tobula, bet technologija sparčiai tobulėja.
Kai virtualumas susitinka su realybe
Virtualūs turai nėra magiškas sprendimas, kuris išspręs visas nekilnojamojo turto pardavimo problemas. Jie yra įrankis – galingas, naudingas, bet vis tik tik įrankis. Galiausiai žmonės vis tiek nori pamatyti, paliesti, pajusti erdvę realiai prieš priimdami sprendimą.
Tačiau tai, kas vyksta Vakarų Lietuvoje, rodo aiškią tendenciją: technologijos tampa neatsiejama nekilnojamojo turto rinkos dalimi. Agentūros ir pardavėjai, kurie tai supranta ir prisitaiko, turi aiškų pranašumą. O tie, kurie vis dar mano, kad „senoviškai” geriau, pamažu praranda rinkos dalį.
Jei planuojate parduoti ar pirkti nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose ar bet kuriame kitame Vakarų Lietuvos mieste, virtualūs turai turėtų būti jūsų sąraše. Ne kaip prabanga, bet kaip standartinė praktika. Investicija nedidelė, o nauda – akivaizdi ir išmatuojama.
Ir kas žino, galbūt po dešimties metų žiūrėsime atgal ir stebėsimės, kaip apskritai galėjome pirkti būstą be virtualaus turo. Kaip kadaise stebėjomės, kaip galėjome gyventi be internetinių skelbimų ar mobilių telefonų. Technologijos keičia ne tik tai, kaip parduodame ir perkame būstą, bet ir tai, kaip mąstome apie šį procesą. Ir tai, mano nuomone, yra geras dalykas.